REKOMENDACIJOS NIEŽŲ ATVEJU

Ką turėtų žinoti vaikų ugdymo įstaigos bendruomenė?

  • Pirmiausia, privaloma informuoti kolektyvo narius ir nustatyti, su kuo sergantis asmuo turėjo artimiausią kontaktą.
  • Niežai plinta tik artimo kontakto su sergančiuoju (nuo odos ant odos) per užkrėstus erkėmis daiktus (lovos skalbinius, rūbus, namų apyvokos daiktus).
  • Artimą sąlytį turėjusiems asmenims rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Niežų simptomai: stiprus odos niežėjimas, itin intensyvus naktį – atsigulus ir sušilus, bėrimas papulėmis ar pūslelėmis tipinėse kūno vietose (tarpupirščiai, šoniniai pirštų, lenkiamieji riešų, tiesiamieji alkūnių paviršiai, pažastys, mentės, juosmuo, pilvo sritis) randami niežų erkių takai.

         Kaip apsisaugoti nuo niežų?
Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.

Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama:

  • rankų higiena;
  • drėgnas valymas, naudojant 1-2 proc. sodos tirpalą;
  • laikytis asmens higienos taisyklių: maudymasis, apatinių rūbų keitimasis, naudojimasis individualiais kūno priežiūros reikmenimis;
  • turėti asmeninį rankšluostį, lovos skalbinius ir atskirą nuo kitų šeimos narių miegojimo vietą;
  • vengti artimo sąlyčio su kitais asmenimis 24val. po vaistų panaudojimo;
  • rūbai skalbiami karštame vandenyje ir džiovinami mažiausiai 60°C temperatūroje arba virinami 1-2 proc. sodos tirpale arba su skalbimo priemonėmis 10 min. nuo užvirinimo;
  • rūbai, kurių negalima skalbti, lyginami iš abiejų pusių su garu arba talpinami į plastikinius maišus ir laikomi juose 4 paras. Paltai, kailiniai ir gaminiai iš odos laikomi lauke šiltuoju metų periodu 5 dienas, esant minusinei temperatūrai – 1 dieną;
  • minkšti baldai, kilimai siurbiami dulkiu siurbliu. Plastikiniai, metaliniai ar mediniai paviršiai šluostomi 1-2 proc. sodos tirpalu.
  • žaislai plaunami karštame vandenyje su muilu. Minkšti žaislai 20 min. džiovinami mažiausiai 60°C temperatūroje;

perukai ir plaukų  priežiūros reikmenys plaunami šampūnu;

  • svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.

      Pastebėjus ligos simptomus – nedelskite, o imkitės veiksmų:

  • kreipkitės į gydymo įstaigą;
  • papasakokite apie simptomus, kuriuos pajutote Jūs pats ar Jūsų vaikas;
  • gydytojui pasiūlius, atlikite visus tyrimus, siekiant išsiaiškinti Jūsų ar jūsų vaiko negalavimo priežastį;