-Sumažinti informacijos šaltinių kiekį.
„Pandemijos metu atakuoja gausybė informacijos, iššūkis – nuspręsti, kuri informacija yra tiksli“, – sako Amerikos psichologų asociacijos atstovė Lynn Bufka. Ji siūlo gaunamos informacijos srautą kontroliuoti taip:
-Sekti kelis patikimus šaltinius. Pasirinkti šalies ir tarptautinį šaltinius, teikiančius naujienas apie koronaviruso pandemiją.
-Informaciją tikrinti rečiau. Pandemijos metu informacija greitai keičiasi, tačiau tai nereiškia, kad būtina sekti kiekvieną atnaujinimą. -Rekomenduojama išjungti pranešimus iš naujienų portalų ar socialinių tinklų.
-Žinoti, kada atsitraukti. Pabandykite priprasti prie minties, kad kiekvienos smulkmenos nežinosite ir prisijaukinkite šią nežinomybę. -Rekomenduojama telefoną laikyti atokiau, kad nebūtų paskatos nuolat jį tikrinti.
-Riboti naršymą socialiniuose tinkluose. Facebook draugų ir pažįstamų informacija ir komentarai sukuria nesiliaujantį informacijos srautą.
-Rekomenduoja išinstaliuoti socialinių tinklų programėles, kad būtų sudėtingiau prisijungti arba naudoti programėles, kurios padeda sekti ir apriboti nesibaigiantį naršymą socialiniuose tinkluose.
Įvardyti savo baimes
Pandemija – abstrakti sąvoka, gali būti naudinga ramiai pagalvoti, kas konkrečiai kelia nerimą. Baimė susirgti ir mirti? „Mirties baimė yra viena pagrindinių egzistencinių baimių. Tačiau reikia pagalvoti, ar ji yra realistiška, apsvarstyti asmeninę riziką – kokia tikimybė apsikrėsti virusu“, – sako Amerikos psichologų asociacijos atstovė Lynn Bufka.
Žinoma, nerimą kelia ir praktiniai klausimai. Žmonės nerimauja, ar sugebės dirbti iš namų, ar galės nusipirkti maisto produktų. „Žmonės sunkumus ištveria lengviau negu įsivaizduoja. Pagalvokite apie planą. Apsvarstykite kitus variantus, jei negalite dirbti iš namų. Ar turite santaupų? Ar galite gauti pagalbos?“, – sako L. Bufka.
-Galvoti ne tik apie save
-Galima pasvarstyti, kaip padėti tiems, kurie dėl koronaviruso pandemijos yra didesniame pavojuje – aptarnavimo srities darbuotojai, medicinos personalas.
-Be to, dauguma atsargumo priemonių viruso plitimo suvaldymui taikomos ne individui, o labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms apsaugoti.
-Ieškoti paramos išmintingai
„Jei jausmai ima viršų, nebūtina eiti pas kažką, kieno baimės lygis – panašus“, – sako Amerikos psichologų asociacijos atstovė L. Bufka. Kreipkitės į žmogų, kuris situaciją vertina kitaip, gali suprasti jūsų nerimą ir patarti. Jei sunku susitvarkyti su savo mintimis, gali padėti profesionalas.
-Patenkinti būtinus poreikius
Svarbu nepamiršti kasdienių poreikių, būtinų gerai savijautai – išsimiegoti, tinkamai maitintis, kuo daugiau būti lauke, išlaikyti fizinį aktyvumą. Stresiniu laikotarpiu žmonės linkę būtinus poreikius apleisti, nors iš tiesų jiems turėtų skirti daugiau dėmesio. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos, meditacija, joga ir kitos savipagalbos praktikos padeda nepasiduoti nežinomybei.
-Nekaltinti savęs dėl nerimo. Normalu jausti nerimą, jaustis blogai. Svarbu įvardinti savo baimes ir suvokti jas kontekste.