Balandžio 6-ąją Lietuvoje minima Saugaus eismo diena.

Siekiant išsaugoti žmonių gyvybes ir sveikatą šią dieną kiekvienas eismo dalyvis yra raginamas būti atsakingas už savo elgesį kelyje. Saugaus eismo diena į atmintinų dienų sąrašą įtraukta 2006 metais.
Nuolat didėjantis eismo intensyvumas kelia daugiau iššūkių užtikrinant saugų eismą Lietuvoje. Kadangi kiekvienas visuomenės narys yra kelių eismo dalyvis, eismo saugumas tampa visuotiniu klausimu. Didelis autoįvykių skaičius Lietuvoje sietinas su neatsakingu žmonių elgesiu prie vairo, netinkamu eismo organizavimu, automobilių ir kelių būklė ir t.t. Visuomenės supratimas apie eismo kultūrą, savitarpio pagarbą ir pagalbą kiekvienam eismo dalyviui turėtų tapti norma.
Saugiam eismui įtakos turi daug komponentų: eismo dalyvis, transporto priemonė, kelias ir aplinka. Visų jų įtaka saugiam eismui tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos, skiriamų lėšų, gyventojų kultūros, pragyvenimo lygio ir t. t.
Lietuvoje kasmet autoavarijose nukenčia apie 300 vaikų – automobilių keleivių. Nelaimės dažnai įvyksta dėl to, kad naudojamos netinkamos vaikų prisegimo sistemos arba jos visai nenaudojamos, nesilaikoma kitų keleivių vežimo transporto priemonėse taisyklių.
Pėstieji yra pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė. Svarbu, kad kiti eismo dalyviai gerbtų ir saugotų pėsčiuosius. Tačiau dažnai pėstieji papuola į eismo įvykį dėl savo kaltės. Iš 51 žuvusiojo eismo įvykiuose 2020 metais net 21 žuvo dėl savo kaltės. Tamsiu paros metu, eina arba kerta važiuojamąją kelio dalį nesilaikydami Kelių eismo taisyklių reikalavimų, neretai apsvaigę nuo alkoholio.
Kita labai pažeidžiama eismo dalyvių grupė yra dviratininkai. Jie blogai pastebimi eismo sraute, nors juda gana greitai, manevruoja. Dviračiai dažnai neatitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Į tragišką eismo įvykį dažnai pakliūva neblaivūs dviračių vairuotojai. Dviratis privalo turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą. Jo gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas, asmuo iki 18 metų privalo dėvėti apsauginį dviratininko šalmą. Pavojingiausios situacijos dviratininkams: smūgis į pravertas automobilio dureles, važiavimas dviračiu prieš eismą, kliūties lenkimas važiuojamoje kelio dalyje, važiavimas per perėją, sustojimas nematomoje automobilio vairuotojui zonoje.
Kasmet žūsta ir sužalojama daug motociklininkų. Tai vyksta dėl to, kad ši eismo dalyvių grupė juda tokiu greičiu kaip ir automobiliai, tačiau žmogaus autoįvykio metu nesaugo transporto priemonės konstrukcija ir jis labai pažeidžiamas. Be to, ši transporto priemonė yra sezoniška, ja važinėjama paprastai šiltuoju metų laiku ir kiti eismo dalyviai, ypač pavasarį, būna atpratę nuo mažiau pastebimų bendram eismo sraute motociklų.
Labai svarbu vairuotojams ir keleiviams nepamiršti saugumo: prisisegti saugos diržų, sodinti vaikučius į jų amžiui pritaikytas automobilines kėdutes. Pėstiesiems ir dviratininkams: tamsiu paros metu nepamiršti dėvėti atšvaitų, kertant gatvę (net ir pėsčiųjų perėjoje), gerai įsitikinti, jog tai saugu daryti. Linkime laikytis saugaus greičio ir naudotis laisvų rankų įranga!
Parengta naudojant Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją.