Birželio 14 – oji Pasaulinė kraujo donorų diena. Parengta donorinio kraujo infekuotumo analizė

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai parengė kraujo ir kraujo komponentų donorų infekuotumo transfuzijų keliu perduodamomis infekcijomis analizę. Šios analizės duomenimis, pernai tiriant donorų kraują rasti 48 sifilio, 7 ŽIV, 67 hepatito B, 71 hepatito C infekcijų sukėlėjų laboratoriniai žymenys. Lyginant 2018 m. rodiklius su 2017 m., visų minėtų infekcijų, išskyrus ŽIV, paplitimo 1000 donacijų rodiklis sumažėjo, o ŽIV infekcijos nepakito (žr. paveikslas).

Visas kraujas, ar jo komponentai, aptikus infekcinių ligų žymenis, toliau nenaudojamas, o kraujo donorystė infekuotiems asmenims uždraudžiama.

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, siekiant užtikrinti donorinio kraujo saugumą, visų donorų kraujas yra privalomai tiriamas dėl infekcijų (ŽIV, hepatitų B ir C virusų, sifilio) ir kitų rodiklių.

Vertinant situaciją pagal nustatytą infekcinių žymenų skaičių, pernai pageidaujančių tapti donorais asmenų infekuotumas sifilio bei virusinių hepatitų B ir C infekcijomis buvo aukštesnis nei pastovių donorų – atitinkamai hepatito B infekcijos (HbsAg) – 66 kartus, hepatito C infekcijos (antiHCV) – 3,4 karto bei sifiliu – 3,8 karto. ŽIV infekcijos laboratorinių žymenų 2018 metais nustatyta daugiau tarp pastovių nei pageidaujančių tapti donorais: atitinkamai 5 ir 2 atvejai (2017 m. – 6 ir 1), kas galimai rodo rizikingos elgsenos buvimą tarp šių donorų.

“Galima konstatuoti, jog pastaraisiais metais donorinio kraujo infekuotumas sumažėjo ir tai galima sieti su neatlygintinos donorystės išplėtojimu, tačiau dar nemaža dalis žmonių, galbūt patys to nežinodami, jog yra užsikrėtę kokia nors infekcija, dalyvauja kraujo donacijose ir tai yra problema”, – pažymėjo ULAC ŽIV ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėja, gydytoja Irma Čaplinskienė. Pasak jos, tai, kad užsikrėtę infekcijomis ir galimai patys to nežinantys žmonės dalyvauja donacijose gali turėti įvairias priežastis, iš kurių, pavyzdžiui, nepakankamas tyrimų dėl hepatitų ir ŽIV prieinamumas pas šeimos gydytojus, todėl chroninės infekcinės ligos laikų nediagnozuojamos. Gydytojos teigimu, žmonių infekuotumas hepatito B virusu, gali būti siejamas su nesiskiepijimu nuo hepatito B, kuriuo dažniausiai nepasiskiepiję asmenys gali užsikrėsti per nesaugias intervencines grožio ar medicinines procedūras bei per lytinius santykius.

Gydytoja primena, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, asmenys, duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių ne dėl piniginės kompensacijos, neturi motyvacijos slėpti savo gyvenimo būdo, sveikatos rizikos faktorių, persirgtų ligų, todėl taip sudaromos prielaidos saugiai donorystei. Neatlygintinos kraujo donorystės įgyvendinimas siejamas su pirkimo-pardavimo santykių donorystėje pašalinimu, taip sudarant prielaidas natūraliai saugių donorų atrankai.

Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose nurodyta, kad visose šalyse nuo 2020 m. kraujo komponentai būtų ruošiami tik iš neatlygintinų donorų kraujo.

Oficialiais duomenimis, pernai Lietuvoje buvo atliktos 102487 donacijos, iš kurių atlygintinų buvo 816. Prieš penkerius metus (2014) donacijų už atlygį buvo reikšmingai daugiau – beveik kas antra donacija (49 proc.) buvo atlygintina – kas neabejotinai lėmė ir žymiai didesnį kraujo donorų infekuotumą užkrečiamomis ligomis, – pažymėjo gyd. I.Čaplinskienė. Pavyzdžiui, prieš penketą metų (2014) sifilio ir hepatito B tarp donorų buvo nustatyta dvigubai, o hepatito C beveik keturis kartus daugiau. Toks kraujas yra išbrokuojamas, o kraujo donorystė tokiems asmenims uždraudžiama.

Informacija apie donorinio kraujo infekuotumą susisteminta Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro parengtoje analizėje “Kraujo ir kraujo komponentų donorų infekuotumas transfuzijų keliu perduodamomis infekcijomis”, kuri kasmet pateikiama SAM ir suinteresuotoms institucijoms.

Birželio 14 – oji Pasaulinė kraujo donorų diena.