Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia, jog fizinis aktyvumas tai yra bet kokia fizinė veikla, kurios metu žmogaus kūnas juda (važiavimas dviračiu, ėjimas, bėgimas, sporto žaidimai ir pan.), taip pat įtraukiant fizinę veiklą darbe, namuose (atliekant namų ruošos darbus ir panašiai). PSO pasauliniame fizinio aktyvumo veiksmų plane 2018-2030 m.: ,,aktyvesni žmonės sveikesniam pasauliui‘‘ nurodo, jog esant reguliariam fiziniam aktyvumui, laikantis pakankamos trukmės ir intensyvumo, gaunama teigiama nauda sveikatai. Nepakankamas fizinis aktyvumas yra ketvirtas pagal dydį visų mirčių rizikos veiksnys pasaulyje. Atlikti tyrimai rodo, jog teigiamas fiziškai aktyvaus gyvenimo būdo poveikis apima lėtinių ligų rizikos sumažėjimą, kognityvinių funkcijų bei psichinės sveikatos pagerėjimą.. Atliekami tyrimai atskleidžia gamtos ir fizinio aktyvumo joje teigiamą fizinę, emocinę ir psichologinę naudą žmonėms.
Mokslinėje literatūroje ,,žalioji mankšta‘‘, ,,žalieji pratimai‘‘ vertinami kaip fizinis aktyvumas arba mankšta, atliekami aplinkoje, kurioje yra didesnis natūralių ir dirbtinių elementų santykis nei tas, su kuriuo susiduriame kasdieniniame gyvenime. Todėl žalioji mankšta apima visų tipų fizinį aktyvumą, vykdomą atvirose erdvėse (pvz., parkuose, aikštėse, gyvenamuosiuose soduose, žaidimų aikštelėse, sporto aikštelėse, miškuose, pievose, dirbamoje žemėje ir panašiai). Viena iš fizinio aktyvumo formų – vaikščiojimas. Daugelis epidemiologinių tyrimų atskleidė vaikščiojimo naudą sveikatai. Jis atlieka svarbų vaidmenį valdant koronarinę širdies ligą, hipertenziją, 2 tipo diabetą, nutukimą, padidėjusį cholesterolio kiekį, osteoporozę, osteoartritą, obstrukcinę plaučių ligą, taip pat depresiją ir nerimo sutrikimus, demenciją, skausmą, stazinį širdies nepakankamumą, sinkopę ir insultą. Vos 10 min. sėdėjimas ar vaikščiojimas įvairiose gamtinėse aplinkose reikšmingai veikia psichologinius ir fiziologinius psichinės gerovės žymenis. Vaikščiojimas ar bėgimas natūralioje aplinkoje lyginant su patalpų aplinka yra susijęs su didesne gaunama energija, sumažėjusiu nerimu, pykčiu, nuovargiuirliūdesiu. Žaidimai lauketaip pat vienaiš fizinio aktyvumo formų, kuri turi įtaką vaikų fizinei sveikatai. Atliktoje sisteminėje apžvalgoje nustatyta, jog vaikų fizinis aktyvumas lauke yra iki 3,3 kartų didesnis nei uždarose patalpose. Vadinasi, gerinamos ne tik fizinės savybės, bet ir mažinamas pasyvus sėdėjimo laikas uždarosepatalpose.
Siekiant padėti sumažinti lėtinių ligų ir sergamumo naštą dėl neaktyvaus gyvenimo būdo, reikia veiksmingų intervencijų didinant fizinį aktyvumą populiacijoje. Žalieji miesto plotai galėtų būti šios problemos sprendimas, kadangi yra laisvai prieinami, todėl tai gali ne tik padėti didinti fizinio aktyvumo lygį žmonių, kurių fizinis aktyvumas yra mažas, bet ir mažinti mirtingumą. Be to, eksperimentiniai tyrimai parodė, kad fizinis aktyvumas gamtoje gali turėti papildomą naudą lyginant su fiziniu aktyvumu uždarose patalpose. Atliktame tyrime nustatyta, jog vyresnio amžiaus žmonės, turintys platesnę socialinę erdvę, dažniau naudojasi miesto parkais nei tie, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia namuose.
Varėnos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įtraukdamas bendruomenės narius į įvairias fizinio aktyvumo formas minėjo šią dieną gamtos apsuptyje: Merkinės globos namuose, Varėnos ,,Pasakos‘‘ lopšelyje-darželyje, Valkininkų gimnazijoje, Matuizų pagrindinėje mokykloje, Merkinės gimnazijoje, Varėnos ,,Ryto‘‘ progimnazijoje.
