Gegužės 28 d. Varėnos kultūros centro kino salėje įvyko jautrus, šiltas ir įkvepiantis vakaras paminint Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną.
Renginio metu kalbėjomės apie emocinę moters sveikatą – temą, kuri šiandien yra svarbesnė nei bet kada anksčiau.
Pagrindinė vakaro viešnia – psichologė Diana – dalijosi savo įžvalgomis apie moters vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje. Pasak jos, daugelis moterų nepastebimai tampa visų aplinkinių – šeimos narių, kolegų, draugų – emocinės paramos šaltiniu.
„Kai tampame visų problemų centru, liekame be oro,“ – kalbėjo Diana. –
„Norime, kad visiems būtų gerai – ir tai kyla iš meilės. Bet kai viską nešame vienos, pasirodo nuovargis, irzlumas, kaltės jausmas – o dažnai ir emocinis perdegimas. Blogiausia tai, kad manome, jog tai mūsų kaltė. Bet ne – tai ženklas, kad viena visko padaryti neįmanoma. Leiskime sau nešti ne vienoms. Aš neprivalau visko padaryti pati. Aš galiu prašyti pagalbos.
Atsakomybės dalijimasis – ne silpnumas, o vidinė branda.
Būti „stipria“ reiškia mokėti pasakyti: „Man sunku. Gal gali padėti?“
Po įkvepiančios ir jautrios psichologės kalbos, dalyvės žiūrėjo kino filmą, kurį režisavo Ernestas Jankauskas, prodiusavo Gabija Siurbytė ir Greta Akcijonaitė pavadinimu „Man viskas gerai“. Tai – gilus, psichologiškai jautrus pasakojimas apie moterį, grįžtančią į gyvenimą po praleisto laiko klinikoje.
Pagrindinė veikėja Marija bando susigrąžinti savo profesinį autoritetą ir įtikinti artimuosius, kad jai viskas gerai. Tačiau vis dažnesnės panikos atakos, spaudimas iš aplinkos ir noras išlaikyti „tobulo žmogaus“ įvaizdį sukuria stiprų vidinį konfliktą.
Šiame filme atpažįstame save – nesvarbu, ar patyrėme panašius išgyvenimus, ar tiesiog gyvename tarp kasdienių lūkesčių ir įsipareigojimų. Tai filmas, kuris nepalieka abejingų, skatina susimąstyti apie savęs vertinimą, meilę sau, gebėjimą sustoti ir paklausti savęs: kaip aš iš tikrųjų jaučiuosi?
Nuoširdžiai dėkojame visoms moterims, kurios atėjo į šį renginį. Ačiū, kad nepabijojote būti atviros, kad kalbėjote, klausėte, dalinotės.
Taip pat nuoširdžiai dėkojame kino kūrėjams – už galimybę parodyti filmą ir pasinerti į moters vidinio pasaulio refleksiją.
Iš visos širdies dėkojame Varėnos kultūros centrui – už tai, kad svetingai priėmėte ir suteikėte galimybę šį jautrų renginį surengti tokioje jaukioje erdvėje.
Buvo ypatinga ne tik kalbėti apie tai, kas svarbu, bet ir turėti progą kartu pažiūrėti gilų, jautrų filmą, kuris paliko pėdsaką kiekvieno širdyje.
Tegul šis vakaras būna priminimas: rūpintis savimi – tai ne savanaudiškumas. Tai sveikata. Tai meilė sau. Tai būtinybė.
