Šių metų statistika.
Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) per 2020 m. I pusmetį buvo gauta 14 pranešimų (išankstiniais duomenimis) apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė (4 iš jų sąlygojo kelių eismo saugos taisyklių, kurių kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimo funkcijos nėra priskirtinos VDI kompetencijai, pažeidimai), ir 58 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. 2019 m. per tokį pat laikotarpį buvo gautas 21 pranešimas apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 53 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai – tai yra mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2020 m. lyginant su 2019 m. sumažėjo 7 atvejais (arba 33 proc.), o sunkių – padidėjo 5 atvejais (arba 9 proc.). Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficiento (nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus, tenkančio 100 000 darbuotojų), įvertis per 2020 m. I pusmetį buvo 1,1 o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe – 4,5. Šio rodiklio įverčiai 2019 m. I pusmetį buvo atitinkamai 1,6 ir 4,1.
Pagal minėtus pranešimus šiais metais ištirti 7 mirtini ir 35 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.
Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – EVR).
Per 2020 m. I pusmetį daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (išankstiniais duomenimis) įvyko: transporto ir saugojimo (4 mirtini, iš jų 3 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 12 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe), statybos (4 mirtini ir 11 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe), apdirbamosios gamybos (2 mirtini ir 8 sunkūs), žemės ūkio (1 mirtini ir 4 sunkūs), miškininkystės (1 mirtinas ir 2 sunkūs), administracinės ir aptarnavimo veiklos (1 mirtinas ir 2 sunkūs), nekilnojamo turto operacijų (1 mirtinas (darbuotojas žuvo eismo įvykio metu) ir 2 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (10 sunkių) EVR įmonėse. 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe užregistruoti vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo, 2 – profesinės, mokslinės ir techninės veiklos EVR įmonėse.
Palyginimas su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Palyginant su 2019 m., mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo apdirbamosios gamybos (nuo 7 iki 2 atvejų arba 3,5 karto), žemės ūkio (nuo 2 iki 1 atvejo) EVR įmonėse. Statybos ir transporto saugojimo EVR įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius nekito (šiose EVR tiek 2019, tiek ir 2020 m. per pirmą pusmetį įvyko po 4 mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe). Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius didėjo miškininkystės ir nekilnojamojo turto operacijų EVR (2020 m. šiose EVR įvyko po 1 mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, o 2019 m. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe šiose EVR neįvyko). Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius padidėjo transporto saugojimo (padidėjo nuo 8 iki 12 atvejų), statybos (nuo 9 iki 11 atvejų), apdirbamosios gamybos (nuo 7 iki 8 atvejų), o sumažėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (sumažėjo nuo 13 iki 10 atvejų) EVR įmonėse.
Kur ir kodėl?
Be eismo įvykių, kurių metu 4 darbuotojai (arba 28 proc.) žuvo (2019 m. eismo įvykių metu žuvo 5 darbuotojai), per 2020 m. I pusmetį statybos darbai buvo pavojingiausi nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti – juos atliekant įvyko 4 mirtini ir 10 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Atliekant sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo darbus žuvo 2 darbuotojai bei 10 darbuotojų buvo sunkiai pakenkta sveikatai.
Kaip ir 2019 m. I pusmetį, daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio – žuvo 6 darbuotojai ir buvo sunkiai pakenkta 19 darbuotojų sveikatai. Pastebima, kad iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybų, bet ir transporto ir saugojimo bei žemės ūkio EVR įmonėse. Taip pat darbuotojai buvo mirtinai traumuoti užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžio bei įjungus montuojamą įrenginį: minėti veiksniai sąlygojo 3 darbuotojų žūtis.
Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2020 m. I pusmetį, sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Beveik penktadalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
VDI inspektoriai, tirdami įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė ar kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis dažniausiai įvardijo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas) šių straipsnių reikalavimų pažeidimus: 19 straipsnio („Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje“) – 7 atvejais, 25 straipsnio („Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“) – 5 atvejais, 14 ir 15 straipsnių „Darbo vietų ir jų įrengimo bendrieji reikalavimai“ ir „Darbo vietų įrengimas statybvietėse, naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, žvejybos laivuose, darbo priemonėse“) – 5 atvejais. 7 mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (arba 17 proc. skaičiuojant nuo ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe) įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo, kai darbuotojai nesilaikė nustatytų saugos ir sveikatos reikalavimų (pažeisti Įstatymo 33 straipsnyje „Darbuotojo pareigos“ įtvirtinti reikalavimai).
2020 m. I pusmetį įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 neblaivus darbuotojo sveikatai. Per atitinkamą 2019 m. periodą įvyko 2 mirtini ir 1 sunkus nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.
Aptariamuoju laikotarpiu sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.
© Lietuvos statistikos departamentas