Stipriai atšalus orams Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena kaip apsisaugoti nuo šalto oro sukeliamos hipotermijos, nušalimų ir kitų susijusių sveikatos sutrikdymų.
Šaltomis dienomis rekomenduojame vengti šalto maisto ir skysčių. Patariama įsitikinti, kad patalpų oras yra pakankamai šiltas, bent viename kambaryje temperatūra yra ne mažesnė kaip 18 °C temperatūros.
Eidami į lauką:
- Atsižvelkite į sinoptikų įspėjimus.
- Keliais sluoksniais apsivilkite tinkamus šiltus drabužius, kumštines pirštines, ausis dengiančią kepurę, šiltą neankštą avalynę, vilnones kojines, esant reikalui pridenkite veidą.
- Galite išgerti šiltų skysčių.
- Nevartokite alkoholio, nes išgėręs žmogus dėl išsiplėtusių kraujagyslių greičiau praranda šilumą ir sušąla.
- Nedėvėkite drėgnų drabužių, kojinių, pirštinių.
- Jeigu ruošiatės lauke sportuoti, įvertinkite ar tam yra tinkamos sąlygos, apsirenkite specialią aprangą (apatinius termo drabužius), tinkamą avalynę.
Lauke:
- Venkite ilgai stovėti ar sėdėti šaltame ore, nes nejudėdami greičiau sušalsite.
- Spustelėjus speigui įvertinkite, ar galite būti lauke. Ilgai esant šaltyje, o ypač pavartojus alkoholio, žmogaus pojūčiai susilpnėja, apima mieguistumas, žmogus nejaučia šalčio ir dėl nušalimų atsiradusio skausmo.
- Sudrėkus, sušlapus drabužiams, skubiai juos pasikeiskite sausais.
- Atidžiai įvertinkite simptomus, sukeliamus neigiamo šalčio poveikio, tokius kaip drebulys, nuovargis, koordinacijos sutrikimai, sumišimas, dezorientacija. Itin atkreipkite dėmesį į pamėlusią odą, pulso sulėtėjimą. Pastebėjus šiuos simptomus, skubiai imkitės priemonių sušilti ir prireikus kreipkitės į gydymo įstaigą.
Sušalę – skubėkite sušildyti sušalusias vietas: ant sušalusių vietų dėkite šildomuosius kompresus, sušalusias galūnes merkite į šiltą vandenį nuo 37 iki 40 °C temperatūros. Jeigu neturite termometro, patikrinkite vandens temperatūrą paliesdami vandenį nesušalusia ranka ar alkūne – vanduo turėtų būti šiltas, ne karštas.
Imuniteto stiprinimas ir infekcinių ligų prevencija.
Sveiko žmogaus organizmas yra pajėgus prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų ir palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Neužsigrūdinęs žmogus, susidūręs su stipresniu nei jo organizmo adaptacinės galimybės poveikiu (pavyzdžiui, šaltu oru), gali susirgti.
Neįprastai šaltas oras gali daryti įtaką bendram žmogaus imunitetui. Veikiant šalčiui, atsiranda sąlygos bakterijoms ir virusams pažeisti apsaugines nosiaryklės, gerklės, bronchų membranas, prikibti prie ląstelių ir taip patekti į žmogaus organizmą. Vėstantis oras lemia įvairias infekcijas, plaučių uždegimus, ūmius bronchitus ir kt. Kad jų būtų mažiau, turėtume iš anksto stiprinti imunitetą, tinkamai rengtis, maitintis, grūdintis.
Epidemiologinių tyrimų duomenimis, užkrečiamosiomis infekcinėmis ligomis dažniau serga įvairių fizinių veiksnių kaitos vengiantys, nesigrūdinantys žmonės, didesnę dienos dalį praleidžiantys patalpose. Tokių žmonių organizmo adaptaciniai mechanizmai aplinkos atžvilgiu nėra pakankamai treniruojami.
Reguliarios grūdinimosi priemonės ugdo adaptacines organizmo funkcijas ir didina atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Šalčio dirgikliai, veikdami odos termoreceptorius, pirmiausiai provokuoja kraujagyslių susitraukimo refleksus ir hormoninės apykaitos pokyčius, dėl kurių mažėja šilumos atidavimas. Aplinkos dirgikliai sukelia vadinamąją stresinę organizmo reakciją, kurioje dalyvauja hipofizės bei antinksčių sistema ir skydliaukė. Taip organizme intensyvėja medžiagų ir energijos apykaita bei šilumos gamyba. Sistemingos grūdinimosi procedūros treniruoja termoreguliacijos funkciją, todėl organizmo sistemos gali sparčiau reaguoti į išorės dirgiklius bei optimizuoti šilumos apykaitą visame organizme.
Imunitetui taip pat reikšmės turi psichoemocinė būsena (kaip mechanizmas, nuo kurio priklauso ir adaptavimasis prie gamtinės bei socialinės aplinkos), mityba, fizinis aktyvumas.
Vandens procedūros.
Tai apsitrynimai drėgnu rankšluosčiu, apsipylimai vėsiu ar šaltu vandeniu, kontrastinis dušas, maudymasis atviruose vandens telkiniuose, trumpi pavaikščiojimai basomis po rasą, sniegą. Grūdintis reikėtų pradėti nuo kūnui malonios vandens temperatūros (25–30 ºC) ir pratintis prie žemesnės (10–15 ºC).
Procedūrų trukmė ilginama nuosekliai. Kai kuriems žmonėms pradėti nuo šalto dušo visam kūnui gali būti per didelis stresas. Jiems iš pradžių tiktų apsitrinti rankšluosčiu, kuriame įvyniotas šaldiklyje palaikytas vandens butelis. Vieną dieną ištrinamos tik pėdos, kitą dieną – jau ir blauzdas, trečią – dar daugiau, kol „prisijaukinamas“ visas kūnas.
Vasarą pradėjus maudynes upėje, ežere ar jūroje, galima jas tęsti ir rudenį, bet jos nerekomenduojamos, jei vandens temperatūra žemesnė nei 10–12 ºC. Trumpam pasinerti į atvirą vandens telkinį žiemą ar ankstyvą pavasarį nerekomenduojama iki tol grūdinimosi procedūrų nepraktikavusiesiems, ypač sergantiems lėtinėmis sąnarių, kvėpavimo sistemos ir kt. ligomis, po operacijų.
Procedūros vėsiame ore.
Pasivaikščiojimai (bent po valandą kasdien, nesvarbu, kokios oro sąlygos) ir kitos fizinio aktyvumo gryname ore rūšys – darbas sode, šiaurietiškas vaikščiojimas, lengvas bėgimas, išvykos į gamtą – stiprina ir grūdina. Jeigu miegama vėsiame kambaryje, apsirengus lengva sportine apranga mankštinamasi gerai išvėdintoje patalpoje, organizmo audiniai ir organai geriau aprūpinami deguonimi. Kas rytą keletą minučių rekomenduotina pabūti neapsirengus, pakvėpuoti prie atviro lango ar balkone.
Žiemą, stipriai atvėsus orams, reikia tam tikro laiko adaptuotis. Reikėtų rengtis šiltai (keliais sluoksniais natūralaus pluošto drabužių) ir apsigobti galvą vilnone skarele ar užsidėti kepurę (būtinai!). Galvos peršaldymas neigiamai ir ilgam paveikia imunitetą.
Varėnos VSB