Vanduo yra būtinas gyvybei. Netgi teigiama, kad gyvybė Žemėje kilo iš vandenyno. Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų. Netekęs apie 12-20 procentų vandens, organizmas žūsta apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais.Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Organizmui senstant, vandens audiniuose mažėja – tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda trūkstant vos 1 procento vandens. Dehidracijai tęsiantis, gresia pavojus širdies – kraujagyslių, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemos veiklai. Žiloje senovėje, kai baltų giminės rinkosi sau gyvenvietes prie ežerų ir upių, apsirūpinimas vandeniu buvo nesunkus ir paprastas, bet vėliau, kai ėmė kurtis ir augti miestai, geriamas vanduo buvo sunkiau gaunamas.
Ar žinote, kad:
• Žmogui kasdien reikia išgerti 2–3 litrus vandens.
• Žmogaus organizmui kasdien reikia 10 litrų vandens (Jį pasigamina pats organizmas, endogeniniu būdu, su seilėmis – 1,5 litro, 1,5 litro pagamina skrandžio sultys, 0,7 litro – kasa, 3 litrus – žarnynas, 0,5 – tulžis).
• Suaugusio žmogaus organizme yra apie 68 proc. vandens, iš jo kraujyje 90 proc., raumenyse – 77 proc., o smegenyse – 85 proc.
• Nevalgęs žmogus gali išgyventi iki 40 parų, o be vandens numirs aštuntą.
• Be vandens žemėje nebūtų augmenijos, todėl nebūtų deguonies ir gyvybės.
• Vanduo geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Visų medžiagų tirpalai, cirkuliuojantys žmogaus kūne, irgi yra vandens tirpalai.
• Vandens paviršiuje yra nepaprastai didelė molekulių įtampa. Todėl paviršiumi lengvai bėgioja čiuožikai, kai kurie vabzdžiai. Augalai iš dirvos lengvai pasiima ištirpusias druskas, drėgmę.
• Vanduo yra mineralas, naudingoji iškasena ir dar visiškai neištirtas.
• Vandenį sudaro vandenilis ir deguonis. Vandenilio yra trys izotopai – lengvas, sunkus, supersunkus. Deguonį sudaro taip pat trys – vieno molekulinis svoris – 16, kito – 17, trečio – 18. Taigi vanduo yra keturiasdešimt dviejų medžiagų mišinys. Didžiausią dalį sudaro lengvasis vanduo.
• Varėnos rajono savivaldybės vandens tiekimo ūkį sudaro 28 atskiros vandenvietės. Iš jų 27 atskiros vandenvietės eksplotuojamos Varėnos rajono seniūnijose ir 1 vandenvietė – Varėnos mieste.2016 m. geriamojo vandens gavybai išgręžta gręžinys Rudnios gyvenvietėje.
• UAB ,,Varėnos vandenys“ 2016 m. monitoringo duomenimis, Varėnos rajono gręžinių vanduo – geros kokybės. Varėnos miesto ir Matuizų vandenviečių tiekiamas vanduo atitinka higienos normoje nustatytas specifikuotas ir ribines rodiklių vertes. Merkinės, N. Valkininkų, Gudžių, Perlojos, Sarapiniškių, Spenglos, Užuperkasio, Valkininkų mst., Žilinų, Nedzingės, Vydenių, Vilkiautinio vandenvietėse išgaunamas vanduo turi padidintą geležies koncentraciją, kurią sėkmingai mažina vandens gerinimo įrenginiai ir vartotojams patiekimas vanduo neviršija nustatytų normatyvų arba viršijimai būna labai nežymūs.
Organizmui būtini mikroelementai
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, Lietuvoje nėra požeminio vandens, kuris mineralinių medžiagų turėtų mažiau kaip 50 mg/l, o geriamąjį vandenį tiekiančiose vandenvietėse nėra vandens, kuriame tų medžiagų būtų daugiau kaip 1500 mg/l. Tad galima teigti – su iš čiaupo bėgančiu vandeniu žmogus gauna daug jam reikalingų mineralų.
Visi mikroelementai pasižymi dideliu biologiniu aktyvumu: jie užtikrina normalią fiziologinių reakcijų ir apykaitos procesų eigą, dalyvauja mineralinių medžiagų apykaitoje, turi įtakos bendrai organizmo medžiagų apykaitai.
Remiantis šiuolaikiniais duomenimis, normaliai organizmo gyvybinei veiklai užtikrinti reikia apie 30 mikroelementų, kurių dauguma yra metalai (Fe, Cu, Mg, Zn, Mn, Co, Mo ir kt.) ir tik keli metaloidai (J, Br, As, F, Se).
Nuo kalcio ir magnio druskų kiekio priklauso vandens kietumas. Bendras druskų kiekis geriamajame vandenyje neturi viršyti 1000 mg/l. Druskų koncentracija yra didesnė tik mineraliniame vandenyje.
Vandens kokybė ir ligos
Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistų, kietas vanduo sveikatai nekenksmingas. Net priešingai: gerdami kietesnį vandenį, žmonės mažiau serga širdies ligomis ir hipertonija, o vartojantiesiems minkštą vandenį – šie negalavimai pasireiškia dažniau.
Neįrodyta, kad kietas vanduo sukeltų akmenligę.
Jungtinės Karalystės mokslininkai, atlikę vandens tyrimus 253 miestuose, nustatė, kad minkšto geriamojo vandens paplitimo regionuose mirties atvejų nuo širdies ligų yra 10–15 proc. daugiau nei kietą vandenį vartojančiuose regionuose.
Šimte didžiausių Amerikos miestų atlikti tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad gyventojai, vartojantys vidutiniškai mineralinių medžiagų turintį kietą vandenį (apytiksliai 300 mg/l), nuo vėžinių susirgimų miršta 10–25 proc. rečiau.
