Pavasarinė alergija

Ne visiems greitai atšilsiantys orai atneša gerą savijautą. Kartu su vis dažniau danguje pasirodančia saulute skleidžiasi ir gėlių žiedai, sprogsta pirmieji medžių ir krūmų pumpurai, o jų žiedadulkės turi alergenų, galinčių sukelti alerginę reakciją. Mūsų šalyje kasmet daugėja žmonių, kenčiančių nuo alergijos.

Kas yra alergija?

Alergija – tai pakitusi organizmo reakcija į aplinką, kai padidėja jautrumas vienai ar kelioms genetiškai svetimoms organizmui medžiagoms po kartotinio sąlyčio su jomis. Alergenais gali būti augalų žiedadulkės, dulkių erkutės, maisto produktai, vaistai, naminiai gyvūnai. Alergiją sukelia tai, kad imuninė sistema klaidingai priskiria alergeną organizmui kenksmingoms medžiagoms ir per keletą dienų ar savaičių ima gaminti prieš jį nukreiptus antikūnus. Esant pakankamam antikūnų kiekiui ir vėl į organizmą patekus specifiniam alergenui, gali įvykti alerginė reakcija. Vieniems žmonėms alergiją sukelia vieni alergenai, kiti – jautresni kitokiems alergenams. Pavasarį alergija dažniausiai pasireiškia alergine sloga arba šienlige (polinoze). Šienligė – viena dažniausių alerginių reakcijų. Manoma, kad šia alergijos forma skundžiasi apie 20–50 % žmonių.

Dažnas veiksnys, lemiantis alergenų atsiradimą, – paveldėjimas. Tikimybė susirgti šienlige kur kas didesnė, jei jūsų šeimos narius kamuoja alergija ar astma.

Kryžminė reakcija

Žmonėms, alergiškiems augalų žiedadulkėms, taip pat gali pasireikšti kryžminės reakcijos. Taigi, priklausomai nuo augalo, kurio žiedadulkės sukelia alergiją, alergizuoti gali ir tam tikri maisto produktai. Alergiją sukelia tos pačios struktūros baltymai, esantys žiedadulkėse ir kai kuriuose vaisiuose bei daržovėse. Jei alerginę reakciją sukelia alksnių, lazdynų, beržų žiedadulkės, vadinasi, ją gali sukelti ir obuoliai, morkos, riešutai, bulvės, pomidorai. Javų žydėjimo metu gali alergizuoti duona, kruopos, medus. Žydint piktžolėms – saulėgrąžos, chalva, saulėgrąžų aliejus.

Ignoruoti simptomų nevalia

Jeigu užsitęsė ūmi sloga, atsirado polipų, paūmėjo astma ar vartojami nuo alergijos vaistai nepadeda, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar alergologą. Ypač reikėtų sunerimti, jeigu pavasariop alergija pasireiškia kūdikiams. Stiprinant imuninę sistemą galima užkirsti kelią ligai progresuoti ir išsivystyti į astmą.

Negydoma monovalentinė (sukeliama vieno alergeno) alergija progresuoja, ir laikui bėgant žmogus tampa jautrus daugeliui alergenų. Paskirti tinkamą gydymą gali tik gydytojas. Tai padės išvengti varginančios ligos ar bent palengvinti jos eigą.

Žydėjimo kalendorius

Kontroliuoti alerginę reakciją kur kas lengviau, kai žinote, kada ir kokie augalai žydi. Alergiją gali sukelti daugiau nei 50 skirtingų augalų rūšių. Labiausiai alergizuoja žolių ir piktžolių žiedadulkės, nes jos smulkiausios, prasiskverbia giliausiai į kvėpavimo takus. Alergizuoja ir medžių žiedadulkės, tačiau jos yra stambesnės, todėl turi mažiau alergenų. Taip pat svarbu, kurių augalų žiedadulkes platina vabzdžiai, o kurias išnešioja vėjas – pastarosios kvėpavimo takus erzina stipriau. Iš Lietuvoje augančių augalų dažniausiai alergiją sukelia javų, motiejuko, šunažolės, avižuolės, eraičino žiedadulkės, taip pat lazdynų, alksnių, beržų žirginiai. Svarbu žinoti, kad žydėjimo laikotarpiui įtaką daro oro sąlygos, todėl žydėjimo kalendorius gali kisti 7–14 dienų. Ankstyvieji medžiai kartais pražysta ir visu mėnesiu anksčiau (vėlyvieji – 10 dienų, žolės – iki 20 d. anksčiau). Taip pat įtakos turi ir geografinė padėtis – savaitę vėliau augalai gali pražysti šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje. Didžiausia žiedadulkių koncentracija ore būna gegužės mėnesį.

Balandis. Pirmoje mėnesio pusėje žydi lazdynas, alksnis, guoba ir miglė. Mėnesio viduryje žydėjimo metą papildo drebulė, tuopa, ąžuolas, blindė, ankstyvasis šalpusnis, europinis maumedis, o pabaigoje – klevas, uosis ir beržas.

Gegužė. Paskutinio pavasario mėnesio pirmą pusę pradeda žydėti pušis, paprastoji eglė, trapusis gluosnis, kalninė guoba, kiaulpienė ir balanda. Gegužės viduryje pražysta paprastasis kaštonas, paprastoji ieva, dirvinis bastutis, gyslotis, paprastasis šermukšnis, eraičinas, motiejukas, pašiaušėlis ir diršė. Mėnesio pabaigoje žydinčių augalų gretas