Kadangi vitaminai yra pagrindinė fermentų sudedamoji dalis, jie lemia normalią organizmo veiklą ir aktyvumą. Jeigu trūksta kokių nors vitaminų, gali sutrikti medžiagų apykaitos procesai. Kol ateina tikrasis pavasaris, žmogus pajunta įvairius organizmo signalus – jaučiasi pavargęs, mieguistas, greitai pavargsta akys, išsausėja oda, suserga peršalimo ligomis. Labai dažnai žmonės mano, kad tai – vitaminų trūkumo požymiai ir skuba į vaistinę jų įsigyti. Visgi nepatartina to daryti – iš pradžių reiktų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.
Situacija pavasarį tampa sudėtinga dėl to, kad per žiemą organizmas yra nualinamas daugelio veiksnių. Jeigu žmogus žiemos metu sirgo peršalimo ligomis, gripu, teko gerti antibiotikus, jo imuninė sistema tikrai yra nusilpusi. Tada su maistu organizmas visko, ko jam reikia nebegauna, todėl paūmėja lėtinės ligos. Tyrimai rodo, kad, įvertinus mitybos situaciją ir daugelio lietuvių požiūrį į maistą, neapsirūpiname visomis reikiamomis medžiagomis. Daug lemia ir gyvenimo būdas bei tempas. Visus kasdieną lydi įvairios stresinės situacijos, visur bėgame, skubame, neturime kada laiku pavalgyti, nepagalvojame ir ką valgome. Kokie simptomai rodo, kad trūksta tam tikro vitamino? Jei įtrūksta lūpų kampučiai – tai akivaizdus vitamino B2 stygius, gali trūkti ir vitamino E. Pradeda lūžinėti nagai? Vadinasi, gali trūkti vitaminų A, E. Dėl šių vitaminų stygiaus išsausėja plaukai, jie slenka, prastėja nagų išvaizda. Jei kamuoja bendras silpnumas, nuovargis, gali trūkti vitaminų A, B komplekso, vitaminų C, D, mineralinių medžiagų: geležies, cinko, jodo. Padidėjęs imlumas infekcinėms ligoms rodo vitaminų A, E, C trūkumą. Pavasarį žmonės būna dirglesni, nervingesni, į viską reaguoja neadekvačiai – tai magnio trūkumo simptomai. Šildymo sezono metu išsausėja oda, gleivinės. Gerai gleivinių būklei palaikyti ir atkurti reikia vitaminų A, E, D. Iš dažniausiai pasitaikančių vitaminų trūkumo požymių matome, kad su maistu nepakankamai gauname A, E, C, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų: geležies, cinko, jodo, magnio, seleno. Pasirūpinkite savo mityba ir valgiaraščiu. Organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų. Reikia vengti beverčio, vadinamojo „greito“ maisto. Tegul jūsų mitybos pagrindą sudaro natūralūs produktai, didinantys organizmo atsparumą.
Kaip atpažinti, kokių vitaminų mums trūksta.
Vitaminas A. Jeigu jo trūksta, atsiranda vištakumas, odos ir gleivinės uždegimų, blogiau jaučiamas skonis, oda tampa jautresnė, puola kvėpavimo takų ligos. Sutrinka skrandžio, kepenų veikla. Pablogėja regėjimas. Jaučiamas nuovargis. Nustatyti, ar trūksta šio vitamino, siūloma vienu paprastu testu – jei įėję iš šviesios patalpos į tamsią prisitaikote ne iš karto, bet prireikia 7-8 sekundžių, šio vitamino turite nepakankamai. Jei prireikia net 10-20 sekundžių, situacija išties rimta. Šaltiniai: pienas, sviestas, kiaušinių tryniai, kepenys, žalialapės daržovės, prinokę geltonos ir raudonos spalvos vaisiai ir daržovės (morkos, moliūgai, pomidorai).
Vitaminas B1 (tiaminas). Kai jo trūksta, jaučiamas nuovargis, dingsta apetitas, gali apimti depresija, sutrikti atmintis, krenta darbingumas, svaigsta galva, sutrinka virškinimas, užkietėja viduriai, sumažėja svoris, nusilpsta raumenys, dėl fizinio krūvio trinka širdies ritmas, dusina, pradeda tirpti galūnės. Šaltiniai: varpinių grūdų sėlenos, rupi duona, rudi ryžiai, alaus mielės, kepenys, inkstai, mėsa, pienas, kiaušiniai, žirniai, pupelės, riešutai. Grūduose daugiausia šio vitamino yra daiguose ir apvalkaluose.
Vitaminas B2 (riboflavinas) dar vadinamas vitaminu G. Jeigu jo trūksta, slenka plaukai, silpsta regėjimas, peršti arba graužia akis, sausėja oda, džiūsta lūpos, trūkinėja lūpų kampučiai, trūksta jėgų, apima apatija. Šaltiniai: pienas, kepenys, mėsa, alaus mielės, grūdai, daiginti kviečiai, pupelės.
Vitaminas B3 (nikotino rūgštis, arba niacinas). Dar vadinamas vitaminu PP. Jeigu jo trūksta, sutrinka nervų sistemos veikla, gali atsirasti odos uždegimų, raumenų skausmų, sumažėti apetitas, sutrikti žarnyno veikla, miegas, atmintis. Šaltiniai: kepenys, liesa mėsa, paukštiena, žuvis, riešutai, ankštinės daržovės, rupi duona, bulvės, žiediniai ir briuseliniai kopūstai.
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis). Dėl jo stokos padidėja nervingumas, skauda sąnarius, slenka ir anksti žyla plaukai, kamuoja užkietėję viduriai, trūksta apetito, atsiranda kraujo krešėjimo sutrikimų. Šaltiniai: avokadai, brokoliai, kepenys, mielės, riešutai, kruopos.
Vitaminas B6 (piridoksinas). Jeigu jo trūksta, žmogus greitai pavargsta, apima depresinės nuotaikos, slenka plaukai, sutrinka kraujo apytaka, centrinės nervų sistemos veikla, koordinacija, eisena tampa nestabili, atsiranda „nutirpusių pėdų“ jausmas. Yra vienas paprastas testas nustatyti jo trūkumui – sulenkite rankų pirštus taip, kad jų galiukais galėtumėte pasiekti delnus (delno sąnarių nelenkite). Jei neįstengiate jų paliesti, vadinasi, jums trūksta šio vitamino. Šaltiniai: grikiai, žirniai, pupos, pupelės, ropės, kepenys, mėsa, žuvis, bananai, bulvės, grūdų produktai.
Vitaminas B7 (biotinas). Dar vadinamas vitaminu H. Jo trūkumas gali būti viena iš žvynelinės, nervinių sutrikimų ar raumenų skausmo priežasčių. Šaltiniai: ankštinės ir kitos daržovės, mėsa.
Vitaminas B12. Jeigu jo trūksta, prasideda sunki anemija. Suomių mokslininkai neseniai paskelbė tyrimo rezultatus, kuriuose teigiama, kad vitaminas B12 padeda gydyti depresiją ir nuotaikos sutrikimus. Šis vitaminas pagerina ir antidepresantų poveikį. Šaltiniai: tik gyvulinės kilmės produktai – pienas, žuvis, kepenys.
Vitaminas C. Jeigu jo trūksta, kraujuoja dantenos, lėtai gyja žaizdos, silpnėja žmogaus atsparumas ligoms, stresams; dažniau sergama peršalimo bei įvairiomis infekcinėmis ligomis; sumažėja darbingumas, pablogėja miegas, nuotaika. Šaltiniai: įvairūs žalumynai, aktinidijos, erškėčių bei citrusiniai vaisiai, šermukšnio uogos, juodieji serbentai.
Vitaminas D. Jeigu jo trūksta, sutrinka kaulėjimo procesai, prasideda rachitas. Atsiranda raumenų skausmų, trūksta energijos, apima nuovargis, mieguistumas, silpnėja imunitetas, gali pasireikšti polinkis į depresiją ir nuotakų kaita, sumažėja atsparumas ligoms. Šaltiniai: riebi žuvis, pienas, kepenys, kiaušiniai, menkės kepenų taukai ir kai kurie grūdai. Daugiausia vitamino D gauname saulės spinduliams veikiant odoje esančias medžiagas.
Vitaminas E. Jeigu jo trūksta, nusilpsta raumenys, sutrinka kraujo apytaka, prastėja žmogaus savijauta, kamuoja aukštas arba žemas kraujospūdis, migrena. Didėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis, sutrinka lytinė galia. Šaltiniai: grūdai, jų daigai, augalinis aliejus, salotos, morkos, briuseliniai kopūstai, kiaušinio trynys.
Vitaminas F. Jeigu jo trūksta, oda sausėja, sumažėja stangrumas ir elastingumas, ji pradeda greičiau senti. Šaltiniai: augalinis aliejus, saulėgrąžos, kopūstai, jautiena, kepenys, arbūzai, kruopos.
Vitaminas K. Jeigu jo trūksta, sunkiau kreša kraujas, kraujuoja dantenos. Dėl susilpnėjusio kraujo krešėjimo atsiranda kraujosruvos odoje, kraujavimai iš nosies ir kt. Šaltiniai: liucerna, špinatai, pomidorai, šermukšnio uogos, kopūstai, salotų lapai. Dalį vitamino K gamina žarnyno bakterijos.
Vitaminas M (folio rūgštis, folatas), dar vadinamas vitaminu B9. Jo trūkumas gali sukelti viduriavimą, burnos, stemplės, skrandžio ir žarnų gleivinės uždegimų. Kraujyje randamas per mažas hemoglobino kiekis, plaukai būna nutriušę, nagai skilinėja, oda šerpetoja. Šaltiniai: žalialapės daržovės (petražolės, špinatai, salotų lapai ir kt.), grybai, kepenys, inkstai, riešutai, kiaušiniai, pienas, alaus mielės.
Nustatyti pačiam, ko trūksta, nėra labai lengva. Jei kyla klausimų, galima kreiptis pas gydytoją, jis įvertins situaciją, jei bus būtina, pasiūlys atlikti kraujo tyrimą ir tuomet matysis, ko trūksta, kiek trūksta, kokiu dažniu ir kiek reikia gerti kokio papildo. Paprastai pastebimi požymiai pasireiškia tuomet, kai vitamino trūkumas jau yra tikrai didelis.
