Kodėl reikėtų skiepytis?
Vėžiu sergančių žmonių imuninę sistemą silpnina tiek pats vėžys, tiek jam gydyti naudojamos priemonės. Nusilpusiai imuninei sistemai sunku kovoti su virusais ir bakterijomis, todėl pacientų imlumas infekcinėms ligoms ir jų komplikacijoms padidėjęs.
Skiepai – tai dirbtinis imuninės sistemos supažindinimas su nepavojingu kiekiu negyvų arba nukenksmintų ligų sukėlėjų. Taip apmokyta imuninė sistema lengviau ir greičiau atpažįsta į organizmą patekusius virusus ir bakterijas bei juos sunaikina anksčiau, negu jie sukelia ligą. Tinkamai parinktas skiepijimo laikas bei tinkamos vakcinos žymiai sumažina infekcinių ligų riziką. Netgi tais atvejais, kai ligos išvengti nepavyksta, pasveikstama lengviau ir greičiau, reikšmingai mažesnė būna komplikacijų tikimybė.
Kokios gali būti vakcinos?
Vakcinos gali būti sudarytos iš gyvų arba negyvų mikroorganizmų, arba atskirų mikroorganizmo komponentų.
Gyvos vakcinos – susilpninti, tačiau gyvi mikroorganizmai, kurių dozė vakcinoje negali sukelti ligos. Šios vakcinos sąlygoja stiprų ilgalaikį imuninį atsaką. Vienas iš gyvų vakcinų trūkumų yra tai, kad esant ypač nusilpusiai imuninei sistemai kai kuriais atvejais vakcina gali išprovokuoti ligą.
Negyvos vakcinos – tai vakcinos, kurių sudėtyje nėra gyvų mikroorganizmų. Jas sudaro negyvi (inaktyvuoti) mikroorganizmai. Negyvoms vakcinoms taip pat priskiriamos vakcinos, kurių sudėtyje yra tik atskiri mikroorganizmų komponentai (komponentinės vakcinos), arba inaktyvuoti mikroorganizmųtoksinai (toksoidinės vakcinos). Šios vakcinos yra visiškai saugios, ligos sukelti negali, bet ilgalaikio imuninio atsako suformavimui vakcinos sudėtis papildoma adjuvantais – medžiagomis, sustiprinančiomis vakcinos gebėjimą sukelti imuninį atsaką, bei atliekami papildomi skiepijimai (revakcinacijos).