Nuo 2005 m. kampilobakteriozė buvo labiausiai paplitusi virškinimo trakto liga Europos Sąjungos šalyse (toliau – ES), 2019 m. šia liga buvo užregistruota daugiau nei 220 000 žmonių susirgimų.
Salmoneliozė antra pagal dažnumą zoonozinė liga ES – užregistruota maždaug 88 000 žmonių susirgimų.
Daugiametė statistika rodo, kad ir Lietuvoje daugiausiai užregistruojama kampilobakteriozės ir salmoneliozės atvejų. 2019 m. buvo užregistruota 1225 kampilobakterioszės ir 749 salmoneliozės atvejai.
Dažniausiai šių užkrečiamųjų ligų priežastis – vištų kiaušiniai, vištiena ir jos produktai. Labiausiai imlūs šioms infekcijoms – vaikai iki trejų metų ir vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės bei imunosupresiją patiriantys asmenys.
Per maistą plintančios užkrečiamosios ligos pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu.
ULAC medikai rekomenduoja tinkamai tvarkyti maistą ir nepamiršti asmens higienos:
Laikytis švaros
- Maistą ruošti tik švariomis rankomis. Jas būtina nusiplauti su muilu pasinaudojus tualetu, prieš valgį, maisto tvarkymą.
- Ruošiant maistą neliesti plaukų, vengti kosėti, čiaudėti, pūsti nosį.
- Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu.
- Pagaminus maistą, kruopščiai nuvalyti visus virtuvės paviršius, išplauti įrankius ir indus.
- Kempinėles, šluostes nuolat nukenksminti virinant ar pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus.
- Neruošti maisto kitiems, jei turite žarnyno funkcijos sutrikimų.
- Termiškai neapdorotą ir vartojimui paruoštą maistą pjaustyti ant atskirų lentelių.
- Kaskart kruopščiai plauti rankas palietus bet kokį gyvūninį termiškai neapdorotą maistą.
- Atskirti šaldytuve laikomą maistą.
- Ligas sukeliančios bakterijos žūva jas veikiant aukštesnei nei 70°C temperatūrai.
- Iš gerai termiškai paruoštos mėsos besiskiriantis skystis yra skaidrus, bet ne rausvas.
- Kiaušinius geriau valgyti kietai virtus ar keptus.
- Nepalikti paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas, nes per tą laiką galimai maiste esančios patogeninės bakterijos gali pasidauginti.
- Nelaikyti maisto ilgai, net šaldytuve, ilgiau laikytą, prieš vartojimą pakaitinti.
- Užšaldytą maistą atitirpinti šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.
- Nevartoti maisto, kurio galiojimo terminas pasibaigęs.
Pagrindines taisykles apie maisto saugumą rasite čia.
Kaip teisingai plauti rankas, rasite čia.
Informacija parengta remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro informacija.
Daugiau informacijos:
Zigmas Nagys
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
8 5 230 0124, [email protected], www.ulac.lt