Autizmo sutrikimas pasireiškia jau pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais ir išlieka visą gyvenimą. Autizmo požymiai gali keistis: stiprėti arba silpnėti, o kartais ir visai išnykti, bet keistumai ir ypatumai išlieka visą laiką. Dauguma autistų prisitaiko prie gyvenimo, bet jiems reikia pagalbos. Minėtą sutrikimą turintys vaikai gimsta įvairiose šeimose, nepriklausomai nuo tėvų išsilavinimo, socialinės padėties ir rasės. Berniukams šis sutrikimas pasitaiko dažniau negu mergaitėm.
Labai svarbu anksti nustatyti autizmo diagnozę. Ankstyvoji vaiko reabilitacija pagerina autizmo eigą; vaikas ir šeima geriau adaptuojasi.
Tėvai ir specialistai turėtų susirūpinti, jei vaikas:
- neguguoja iki 12 mėnesių amžiaus;
- nerodo pirštų į daiktą, nedaro „ate“ iki 12 mėnesių amžiaus;
- neištaria bent vieno žodžio iki 16 mėnesių amžiaus;
- nesuformuluoja prasmingos dviejų žodžių frazės iki 24 mėnesių amžiaus;
- liaujasi kalbėjęs bet kokiame amžiuje;
- nenaudoja gestų ar kitų nežodinės komunikacijos formų.
Taip pat vaikams, turintiems autizmo požymių, būdinga:
- perdėtas ir ribojantis dėmesys detalėms;
- prasmės suvokimo sunkumai;
- ribotas gebėjimas atskirti esminius dalykus nuo neesminių;
- ribotas daiktų ir veiksmų tarpusavio ryšio suvokimas;
- sekos suvokimo ir veiklos organizavimo sunkumai;
- nesugebėjimas vienu metu skirti dėmesį daugiau nei vienam dalykui;
- įgytos patirties ir išmoktų įgūdžių analizavimo ir apibendrinimo sunkumai, nesugebant viso to perkelti į kitą aplinką ar veiklą;
- dėmesingumo ir susikaupimo stoka;
- geresnis regimosios nei žodinės informacijos supratimas;
- nesugebėjimas sujungti kelių idėjų ar sąvokų (ypač, jei jos prieštarauja vien kitai);
- savęs ir kitų suvokimo sunkumai;
- ribotas interesų ratas;
- veiklos planavimo sunkumai;
- neįprastas ir kiekvienu atveju unikalus sugebėjimų ir trūkumų derinys;.
- sensorinės integracijos sutrikimai.
Be to, šie vaikai akivaizdžiai bijo naujovių jos aplinkos ir žmonių, yra ypač jautrūs garsams.
Pastebėta, kad vaikai autistai labai mėgsta žiūrėti į lempos šviesą, tyrinėti tapetų raštus. Jie domisi muzikos ritmu, kartojamais eilėraščiais. Mėgsta žaisti su savo pirštais, stebėti jų šešėlius ant sienų. Aprašytas ir šių vaikų perdėtas susidomėjimas knygelių puslapių vertimu, kaladėlių dėliojimu į eilutes ir dėlionėmis.
Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugeliui jį turinčių vaikų nepavyksta įgyti pakankamai socialinių įgūdžių, t.y. jie gali neišmokti kalbėti ir deramai elgtis. Tik labai nedaugelis įveikia sutrikimą be jokio gydymo. Gera naujiena yra tai, kad šiuo metu jau esama įvairių efektyvių pagalbos būdų. Tačiau jų poveikis vaikams autistams yra skirtingas: vienam vaikui tas pats metodas suteiks didelį pagerėjimą, o kitam — beveik jokio. Nėra tokio gydymo metodo, kuris vienodai padėtų kiekvienam autistui. Tačiau visiškai aišku, kad, priešingai nei buvo tvirtinama iki šiol, autizmas gali būti gydomas. Vaikai autistai gali vystytis ir tobulėti! Svarbu kuo anksčiau pradėti teikti jiems efektyvią pagalbą, gydyti ir ugdyti. Kuo anksčiau šie vaikai visa tai gauna, tuo geresnės sutrikimo prognozės. Galbūt vaikų autistų raida ir bus kiek lėtesnė nei kitų jų bendraamžių, bet jie tikrai galės gyventi laimingą ir turiningą gyvenimą.
Šiuo metu įrodyta, kad ankstyvoji reabilitacija yra labai svarbi ir reikšminga tolimesniam vaikų autistų gyvenimui. Vienas veiksmingiausių pagalbos būdų — struktūruotas mokymas ir elgesio terapija. Tai leidžia šiems vaikams greičiau prisitaikyti prie aplinkos, geriau suvokti pasaulį, mokytis, įgyti buities ir higienos įgūdžių. Turėkite galvoje, kad nėra vieno stebuklingo gydymo metodo, kuris tiktų visiems vaikams autistams. Kiekvieną esamų mokymo ar gydymo metodų reikia pritaikyti konkrečiam vaikui. Svarbiausia vadovautis principu — nepakenkti.