Nebijokime kalbėti apie tuberkuliozę

Kiekvienais metais, kovo 24 d. minime Pasaulinę Tuberkuliozės (toliau – TB) dieną.

Tuberkuliozė – tai lėtinė infekcinė kvėpavimo organų liga, dažniausiai pakenkianti plaučiams, tačiau gali pažeisti ir virškinimo traktą, smegenų dangalus, šlapimo išskyrimo sistemą, sąnarius, limfinę sistemą ir t.t. Negydomas žmogus miršta.

Kaip atrodo tuberkuliozės bakterija?

 

Tuberkuliozės bakterija – Mycobacterium tuberculosis (kitos: M. bovis, M.africanum, M.avium). Natūraliai sukėlėjai yra labai atsparūs ir plačiai paplitę aplinkoje. Mikobakterijos ypač jautrios tiesioginiams Saulės spinduliams.

 

 

Kaip atrodo plaučiai kai tuberkuliozės bakterija patenka į juos?

 

 

 

 

 

 

Patekusi į organizmą bakterija sukelia pirminę tuberkuliozę –  plaučiuose židinys yra apribojamas jungiamuoju audiniu (formuojasi vadinamoji granuloma) ir kalcifikuojasi.

Kokie pasireiškia tuberkuliozės ligos simptomai?

 

 

 

 

Kaip tuberkuliozė plinta?


Tuberkuliozė plinta oru iš vieno asmens kitam.  Bakterijos patenka į orą, kai plaučių ar gerklų tuberkulioze sergantis asmuo kosėja, čiaudi, kalba, dainuoja. Šalia esantys žmonės gali įkvėpti šių bakterijų ir užsikrėsti.
Žmogui įkvėpus tuberkuliozės bakterijų, jos nusėda plaučiuose ir pradeda daugintis. Iš plaučių per kraują jos gali patekti į kitus organus, pavyzdžiui, inkstus, stuburo ir galvos smegenis.
Plaučių ar gerklų tuberkuliozė gali būti užkrečiama. Tai reiškia, kad bakterijos gali plisti kitiems žmonėms. Tuberkuliozė kitose kūno dalyse, pavyzdžiui, inkstuose ar stubure, paprastai yra neužkrečiama.
Labai tikėtina, kad tuberkulioze sergantis žmogus perduos ją tiems, su kuriais leidžia laiką kasdien. Tai  šeimos nariai, draugai, bendradarbiai ar mokyklos draugai.

 

Tuberkulioze suserga imlus (jautrus) bakterijai žmogus. Didžiausia rizikos zona yra besivystančios pasaulio šalys, kur nėra tinkamų sanitarinių sąlygų, didelė drėgmė. Padidėjusią riziką užsikrėsti taip pat turi sveikatos apsaugos darbuotojai, dirbantys su užkrėstais pacientais, asmenys, vartojantys intraveninius narkotikus, emigrantų, kurių šalyse paplitusi tuberkuliozė, tankiai gyvenamos teritorijos, neturtingai gyvenanti, negaunanti pakankamos medicininės pagalbos, visuomenės dalis. Toks gyvenimo būdas lemia sumažėjusį organizmo atsparumą ir padidėjusį imlumą tuberkuliozės sukėlėjui; tuberkuliozei yra būdingas labai ryškus socialinis pobūdis.

Tuberkuliozės gydymas 

Tuberkuliozės gydymas turi būti pradėtas anksti, skiriama tinkamų preparatų derinių, pakankamomis dozėmis ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Gydant tuberkuliozę iš karto skiriami keli specifiniai vaistai nuo tuberkuliozės (rifampicinas, izoniazidas, pirazinamidas, etambutolis, streptomicinas). Tai pagrįsta skirtingu jų veikimo principu ir tuo, kad vieni preparatai naikina sparčiai besidauginančias bakterijas, kiti – bakterijas, esančias žmogaus organizmą saugančių ląstelių viduje bei prisitaikiusias prie nepalankių sąlygų. Sergančiam žmogui reikia atminti, kad vaistai turi būti geriami reguliariai ir pakankamai ilgai pagal gydytojo nurodymus, net jei savijauta pagerėja anksčiau. Tą užtikrina tiesiogiai kontroliuojamas gydymas (neretai medicinos personalas prižiūri, kaip pacientas nuryja vaistus.) Prieš skiriant medikamentų ir jais gydant, tiriami kepenų fermentai kraujyje, nes vaistai gali neigiamai paveikti kepenis. Ligoninėje gydomi atvira, ne plaučių ar vaistams atsparia tuberkulioze sergantys ligoniai; benamiai, žemo socialinio sluoksnio asmenys; kai yra sunki būklė, išsivystė komplikacijos ar kai reikalingas chirurginis gydymas.