Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija tvaria ir sveikatai palankia mityba vadina tokią, kuri prisideda prie visapusiškos asmens sveikatos ir gerovės, turi nedidelį neigiamą poveikį gamtai, yra lengvai prieinama, įperkama, saugi ir kultūriškai priimtina.
Visame pasaulyje pastebime besikeičiančius mitybos įpročius: suvartojama mažiau mėsos ir auga susidomėjimas augalinės kilmės produktais. Įvairios iniciatyvos, pavyzdžiui Pirmadienis be mėsos arba Vegetariškas sausis (ang. Veganuary), skatinančios atsisakyti ar riboti mėsos vartojimą, išbandyti vegetarišką mitybą, sulaukia vis daugiau susidomėjimo ir prisideda prie sveikatai palankesnės mitybos įgūdžių formavimosi. Įdomu, kad 2.6 milijono žmonių visoje Europoje maitinasi veganiškai ir net 22,9 proc. europiečių savo mitybą įvardija kaip fleksitarinę, t.y. lankstų vegetarizmą, kai šalia augalinio maisto kartais suvalgoma mėsos ar žuvies produktų.
Prie tvaresnės mitybos principų perėję žmonės išskiria tris pagrindines priežastis, kodėl renkasi valgyti daugiau augalinio maisto ir riboja arba atsisako gyvulinės kilmės maisto produktų.
Mūsų pasirinkimas ką valgyti ar gerti turi įtakos mūsų sveikatai, savijautai, ir visos planetos gerbūviui. Tvari dieta visų pirma siekia balanso tarp to, kas sveika mums ir kas saugo planetą, užtikrinant, kad ir ateities kartos galėtų naudotis tais pačiais žemės resursais, kurie prieinami ir mums. Todėl tvari mityba – tai daugiau nei asmeninis tikslas, tai būdas prisidėti prie pasaulio išsaugojimo kasdieniniais mūsų pasirinkimais.