„Sveikatos galia jūsų dubenyje“

Atvėsus orams prasideda peršalimo ligų sezonas. Susirgus peršalimo liga, svarbu gerti daug skysčių, laikytis higienos, vėdinti patalpas ir daug ilsėtis. Mitybos specialistai rekomenduoja valgyti lengvai virškinamą maistą, ypatingai tam tinka sriubos.

Sriuba nuo peršalimo turi būti praturtinta priešuždegiminiais prieskoniais, kurie stiprina ir palaiko organizmą kovoje su patogeniniais mikroorganizmais. Sriubos papildo organizmą skysčiais ir mikroelementais.

Tinkamiausia sriuba yra naminė, virta su meile, kurią vaikas ar suaugęs valgys noriai ir su apetitu.

Nuo senų laikų mūsų kultūroje priešuždegimine sriuba laikomas vištienos sultinys arba vištienos sriuba. Sergant peršalimo ligomis ar gripu, bet kuri sriuba gali būti puikus patiekalas kovoje su liga, svarbu ją praturtinti tinkamais prieskoniais. Tai gali būti ne tik svogūnai ir česnakai. Sriubas rekomenduojama pagardinti tokiais prieskoniais kaip čiobreliai, mairūnas, pipirai ar ciberžolė. Pvz.:

• Ciberžolė ir juodieji pipirai – kurkuminas ir pipiriną stiprina imuninę sistemą, o pipirai padidina kurkumino įsisavinimą.
• Imbieras turi veikliąsias medžiagas gingerolį ir shoagolį, kurios malšina gerklės skausmą, mažina nosies užgulimą, turi priešuždegiminių savybių.
• Gvazdikėliai turi daug eterinių aliejų, kurie turi antibakterinių, priešuždegiminių ir nuskausminamųjų savybių.
• Mairūnas mažina gleivinės pabrinkimą ir uždegimą.
• Čiobreliai turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių, atpalaiduoja bronchus, lengvina atsikosėjimą ir mažina slogą.

Kai skauda gerklę, labiausiai tinka trintos sriubos, nes jos nedirgina paburkusios ir  perštinčios gleivinės. Rekomenduojame kelis sriubų receptus.

Druska ir prieskoniai (juodieji pipirai, ciberžolė, raudonėlis, imbieras, krapai)

1. Vištieną nuplauti, užpilti vandeniu, dėti prieskonių  ir virti 20-25 min. Mėsą išimti, sultinį perkošti.
2. Daržovės nulupti ir supjaustyti. Svogūnus pakepinti aliejuje iki auksinės spalvos. Po to sudėti moliūgą, bulvės ir morkas ir pakepinti  apie 3-4 min. Ant daržovių supilti sultinį ir virti apie 20 min.
3. Virtą mėsą supjaustyti kubeliais. Į sriubą sudėti pusė vištienos ir sutrinti su smulkintuvu. Sriubą pagardinti prieskoniais ir trintais česnakais.
4. Patiekiama su grietinėle ir vištienos kubeliais.

Pastaba: jei norite aštresnes sriubos, įdėkite daugiau česnako ir imbiero.

Prieskoniai: druska pagal skonį, po 0,5 arbatinio šaukštelio pipirų ir paprikos, muskato riešuto.

1. Svogūnus nulupti ir supjaustyti griežinėliais. Į gilią storadugnę keptuvę ar į puodą įdėti sviesto, įpilti porą šaukštų sultinio ir suberti svogūnų. Keptuvę uždengti dangčiu ir maišant troškinti ant silpnos kaitros apie 20 min. Po to sudėti pjaustytus česnakus ir dar patroškinti 2-3 min.
2. Į troškintus svogūnus sudėti bulvės, prieskonius ir supilti sultinį. Virti apie 20 min., kol bulves suminkštės.
3. Į sriubą sudėti tarkuotą sūrį, grietinėlę, citrinos sultys ir užvirinti. Sriubą sutrinti su smulkintuvu.
4. Sriubą patiekti su šviežiomis petražolėmis ir kepintais svogūnais.

Pastaba. Jei esate veganas ar vegetaras, grietinėlę pakeiskite kokosų grietinėle, o sūrį veganiškų sūriu. Mėsos sultinį galima pakeisti daržovių sultiniu arba vandeniu. 

Sriubą virti ant vandens ar sultinio?

Mūsų senuoliai jau seniai žinojo apie sultinio naudą ir naudojo jį ligoniams gydyti. Tai patvirtina ir mokslas. Yra atlikta nemažai tyrimų, kurie įrodo, kad sultinys neleidžia neutrofilams susikaupti ir sukelti uždegimą, gamina mažiau gleivių ir pagrietina esamu gleivių judėjimą per nosį. Sultinys arba sriuba, pagaminta sultinio pagrindu, negydo virusinės infekcijos, bet lengvina ligos eigą: sumažina uždegiminius procesus, skausmą, valo gleives, palengvina kvėpavimą, papildo organizmą skysčiais ir pagerina savijautą.

Sultinys verdamas iš kaulų arba iš mėsos. Sultinys iš kaulų turi daugiau kalogeno ir želatino, kurie teigiamai veikia odą, kaulus, sąnarius, sausgysles, raiščius ir žarnyną. Ilgo gaminimo metu į sultinį išsiskiria daugiau mineralų: magnio, kalcio, kalio ir fosforo. Toks sultinys turi mažiau riebalų ir tie riebalai sudaryti iš nesočiųjų riebiųjų rūgščių.

Sultinys virtas iš mėsos turi daugiau lengvai pasisavinamų baltymų. Šis sultinys yra riebesnis, priklausomai kokia mėsa buvo naudota, gali turėti daugiau sočiųjų riebiųjų rūgščių.  Turi B grupės vitaminų (B12, B6) ir mineralų geležies, cinko, fosforo.

1. Į puodą sudėti apkepintus vištienos kauliukus (sultinys bus maistingesnis), užpilti vandeniu, užvirti, nupilti skystį ir vėl užpilti vandeniu ir užvirinti.
2. Nugraibyti susidariusias putas, sudėti lauro lapelius, pipirus, griežinėliais pjaustytą morką, stambiai pjaustytus svogūnus ir salierus, česnako skiltelę. Virti sultinį ant mažos kaitros nuo 1 iki 3 val.
3. Po to sultinį perkošti ir užvirti. Į perkoštą sultinį dėti kubeliais pjaustytas morkas ir virti apie 15 min.
4. Atskirai išvirti makaronus apie 5-7 min. Išvirus makaronams, nupilti vandenį ir dėti jos į sultinį.
5. Sultinį pagardinti druską, prieskoniais ir smulkintomis petražolėmis.

Pastaba. Verdant sultinį iš mėsos, mėsą supjaustykite ir įdėkite į sultinį. Naudojant vištieną su odele, odelę nuimkite iki virimo.

Sultinys nerekomenduojamas:

• Netinka sveikstantiems po ūminių virškinimo trakto ligų, dėl ekstrakcinių medžiagų, kurios žadina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
• Sergantiems podagra.
• Riebus sultinys (kiaulienos mėsos arba vištienos su odele) netinka sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, kepenų ir kasos susirgimais.
• Sūrus sultinys nerekomenduojamas asmenims turintiems aukštą kraujospūdį ir sergantiems inkstų ligomis.